Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos 2014 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatai

Jono Totoraičio progimnazija  2014  m.  gegužės  mėn.  dalyvavo  Nacionaliniame  mokinių  pasiekimų  tyrime. Šį tyrimą  šalies  mastu  rengia  ir  vykdo  Nacionalinis  egzaminų  centras,  kuriame  tiriami  bendrąjį  ugdymą teikiančių  mokyklų  mokinių  pasiekimai  ir  nuostatos. Tyrimo  rezultatai  naudojami  reguliariai  švietimo būklės  stebėsenai  ir  tobulinimui.  Tyrimo  tikslas – vadovaujantis  Bendrosiomis  programomis  ir  kitais ugdymo  turinį  reglamentuojančiais  dokumentais  teikti  švietimo  bendruomenei  išsamią  ir  patikimą informaciją apie bendrojo ugdymo rezultatų raidą ir kokybę.
2014  m.  buvo  tiriami  8  klasių  mokinių  mokymosi  pasiekimai. 8  klasės  mokiniams  buvo pateiktos  skaitymo, rašymo, kalbos sistemos  supratimo, socialinių mokslų, gamtos mokslų  ir matematikos užduotys.  Iš viso pagrindiniame  tyrime  dalyvavo  3763 aštuntos klasės mokiniai iš 148 mokyklų (178 klasių).
Kiekvieno  tirto  dalyko  (dalyko  sričių)  testų  rezultatai  apskaičiuojami  taikant  moderniosios  testų teorijos  metodus  ir  šioje  ataskaitoje  pateikiami  standartizuotais  taškais.  Dalyko  pasiekimų  skalė formuojama  taip,  kad  pasiekimų  vidurkis  yra  ties  500  standartizuotų  taškų,  o  šalies  mokinių „išsibarstymas“ pagal atliktų testo užduočių rezultatus padengia 200 – 800 standartizuotų taškų intervalą.
Testus atlikusių mokinių vidutiniai rezultatai (standartizuotais taškais):

Iš aukščiau pateiktos diagramos matyti, jog, išskyrus skaitymą,  Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos rezultatai yra aukštesni už šalies vidurkį.
 

Pridėtinė vertė

Nustatyti  skirtingų  mokyklų  (pagal  mokyklos  tipą  ar  vietovės  urbanizacijos  laipsnį)  mokinių pasiekimų  skirtumai  patys  savaime  neleidžia  patikimai  ir  pagrįstai  teigti  apie  mokyklų  darbo  kokybę. Daugelio  šalių,  taip  pat  ir  Lietuvos  nacionaliniai  mokinių  pasiekimų  tyrimai,  rodo,  jog  didelę  dalį pasiekimų  skirtumų  lemia  mokinių  namų  socialinė,  ekonominė  ir  edukacinė  aplinka,  taip  vadinamas mokinių socialinis ekonominis statusas, kuris priklauso nuo  tėvų išsilavinimo, užimtumo ir kitų faktorių. Mokinių  namų  aplinkos  skirtumams  mokykla  negali  daryti  tiesioginės  įtakos,  tačiau  svarbus  švietimo sistemos  tikslas  –  sumažinti  minėtų  skirtumų  įtaką  užtikrinant  socialiai  teisingas  sąlygas  visiems mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą. Vienas iš pasaulyje plačiai taikomų mokyklos darbo efektyvumo matų  –  mokyklų  sukuriama  pridėtinė vertė. Mokyklos  indėlis  ir įtaka  mokinių mokymosi pasiekimams apskaičiuojama  atsižvelgiant  į  tyrimais  nustatomas  mokinių  socialines  ekonomines  sąlygas  namuose. Pridėtinės  vertės  rodiklis  pateikiamas,  kaip  realių  ir  prognozuotų  mokinio  gebėjimų  skirtumas.  Šio rodiklio  vidurkis  lygus  0.  Didesnės  už  0  rodiklio  reikšmės  parodo,  kad  mokykla  sukuria  teigiamą pridėtinę vertę. Neigiamos pridėtinės vertės reikšmės parodo, kad šių mokyklų prognozuojami pasiekimai aukštesni, nei realūs, todėl šių mokyklų darbo efektyvumas kelia susirūpinimą.
Žemiau  esančiose  diagramoje  parodytas  pagrindiniame  tyrime  dalyvavusių mokyklų  „išsibarstymas“  pagal  sukuriamos  pridėtinės  vertės  rodiklį  ir  apibendrintą  pasiekimų  rodiklį. Vienas  taškelis  vaizduoja  vienos  mokyklos  rezultatus.  Progimnazijos rezultatai  pažymėti  kryželiu. Apibendrintas pasiekimų rodiklis naudojamas įvertinti bendrus visos klasės/ mokyklos rezultatus  –  jame skirtingų dalykų rezultatai apjungiami į vieną pasiekimų skalę.
8  klasės mokyklų  sukuriamos pridėtinės vertės ir apibendrinto mokinių  pasiekimų rodiklio diagrama:

 
 

Mokyklos klimato ir savijautos mokykloje rodikliai

Nacionalinio  tyrimo  metu,  greta  mokinių  akademinių  pasiekimų,  buvo  tiriamas  ir  mokyklos klimatas  bei  mokinių  savijauta  mokykloje. 8 klasės  mokinio  klausimyne  mokiniams  buvo  pateikti  šeši  klausimai,  aprašantys  mokyklos  ir  klasės  emocinį klimatą.  Buvo  prašoma  mokinių  išsakyti  savo  nuomonę  apie  mokyklą,  klasę  ir  savijautą  mokykloje. Rodikliai perskaičiuoti į standartizuotus taškus  taip, kad šalies vidurkis visuomet bus nulis, o standartinis nuokrypis  –  vienetas. Jei rodiklio reikšmė mažesnė už nulį, tai parodo, kad mokiniams toje srityje sekasi prasčiau nei šalies mastu, jei reikšmė didesnė už nulį – geriau.
Žemiau  esančiose  diagramoje  parodytas  pagrindiniame  tyrime  dalyvavusių mokyklų „išsibarstymas“ pagal mokyklos klimato/ savijautos mokykloje rodiklį ir apibendrintą pasiekimų rodiklį:

Tiek iš sukuriamos pridėtinės vertės ir apibendrinto mokinių  pasiekimų rodiklio diagramos, tiek iš klimato/ savijautos mokykloje rodiklio diagramos matyti, jog ir jie yra aukštesni už šalies mokyklų vidurkį.
 

Pagal Nacionalinio egzaminų centro Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo 2014 m. ataskaitą Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijai parengė direktoriaus pavaduotojas ugdymui
Antanas Mikuckis.