Tel. +370 67146774 El.Paštas: mokyklosrastine@gmail.com
Švietimo pagalbos specialistai konsultuoja
Suprasdami, jog šiuo sudėtingu metu kiekvienam bendruomenės nariui kyla daug rūpesčių, klausimų, emocijų kviečiame pasitarti.
Drąsiai kreipkitės. Kartu rasim sprendimą ir įveiksim iššūkius.
| Švietimo pagalbos specialistai | Telefonas | Paslaugos teikimo laikas ir pobūdis |
|---|---|---|
| Tėvų linija | 8 800 900 12 | Darbo dienomis 11-13 val. ir 17-21 val. Nemokamos, anonimiškos psichologų konsultacijos telefonu rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. |
| Jaunimo linija | 8 800 28888 | Emocinė parama 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Skambink nemokamu numeriu, rašyk www.jaunimolinija.lt/laiskai arba prisijunk prie tiesioginių pokalbių internetu. |
| Vaikų linija | 116111 | Emocinė parama kasdien nuo 11 iki 23 val. |
| Sidabrinė linija | 8 800 800 20 | Draugystės, bendravimo ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms. |
Nors ir negalim susitikti realioje erdvėje, galime susitikti pokalbiui telefonu ar virtualioje erdvėje. Nelikit vieni. Pasitarti verta.
Papildomos psichologinės pagalbos galimybės. Nemokama ir anonimiška pagalba
| Dokumentas | Nuoroda |
|---|---|
| Įsakymas dėl Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos laikino nuotolinio mokymo(si) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo | parsisiųsti |
| Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos laikino nuotolinio mokymo(si) organizavimo tvarkos aprašas | parsisiųsti |
| Rekomendacijos dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu | parsisiųsti |
Nemokama pirma konsultacija
Dalinamės Paramos vaikams centro psichologų rekomendacijomis, kaip reaguoti į vaikų elgesį, kad kiltų mažiau konfliktų, kaip suprasti jų savijautą, kas padeda išlaikyti emocinį stabilumą šeimoje, susivaldyti ir nusiraminti, kaip motyvuoti vaikus mokytis nuotoliniu būdu, kaip pasikalbėti apie netektis ir kodėl svarbu laikytis karantino taisyklių.
Žiūrėti čia…
Situacija, kurioje atsidūrėme, neeilinė mums visiems. Visi, kurie stengiamės atrasti būdų, kaip pakankamai sėkmingai gyventi, mokytis, dirbti, tampame kūrėjais, naujovių įgyvendintojais. Negalime žinoti, koks būdas geriausias, nes neturime patirties tokioje nekasdienėje situacijoje. Todėl verta būti atlaidiems sau ir greta esantiems, nes klaidos, nesklandumai bei kylančios sudėtingos emocijos – natūrali naujo, šiai situacijai tinkamo kelio paieškos dalis.
Netekome įprastos rutinos, kuri kartais keldavo nuobodulį, bet ir užtikrindavo emocinį saugumą. Nežinia ir neužtikrintumas skatina nerimauti dėl to, kaip pavyks įveikti iššūkius. Šiuo metu patirti įvairių sunkumų yra normalu, nes situacija nėra įprasta.
Ką galime daryti, kad ištvertume iškilusius iššūkius, patirdami kuo mažesnius emocinius, tarpusavio santykių nuostolius?
Pasirūpinkite savo pagrindiniais poreikiais. Laikykitės sveiko dienos režimo. Susikurkite naują rutiną, kuri padėtų nukreipti veiklą pasminga kryptimi. Reguliariai ir sveikai maitinkitės, išsimiegokite. Tai svarbu imunitetui, fizinės bei psichologinės sveikatos saugojimui.
Būkite sąžiningi dėl savo patiriamų jausmų, pripažinkite juos ir nesmerkite savęs, kad kyla pyktis, nerimas, liūdesys ar kiti sunkūs jausmai. Šie jausmai reiškia, jog esate žmonės. Tik superherojai filmuose visada – stiprūs ir nesutrikdomi. Jums nereikia tapti nepažeidžiamiems. Šiuo metu svarbu būti lankstiems, nes tas, kuris lankstus, atsitiesia net po sunkios patirties, randa išeitį, sugalvoja netikėtą sprendimą.
Prisimikite, jog jūs ne vieni. Kiti irgi bando rasti būdų, kaip padėti vaikams, sau, kaip toliau mokytis, dirbti. Bus visokių dienų: ir sėkmingų, ir nesklandžių. Tai natūralu. Galvoti, jog nesiseka tik jums, o kiti nepatiria sunkumų, būtų klaidinga.
Vertinkite save ir šeimos narius už tai, kas pavyko, pagirkite už paprastus smagius dienos momentus: nors ir kelias ramias akimirkas, smagų pajuokavimą, draugišką pokalbį ir pan. Labai svarbu kalbėtis ne tik apie rūpesčius, bet garsiai įvardinti ir tai, kas praskaidrina nuotaiką.
Natūralu, jog skirtingi šeimos nariai situaciją gali vertinti skirtingai: vienam – baisu, kitam gali būti smalsu ar juokinga. Negalime smerkti jausmų, nes jų nepasirenkame. Jausmai kyla nepriklausomai nuo mūsų laisvos valios. Svarbu pagarbiai išbūti su savo ir šeimos narių emocijomis. Negalime liepti vaikui nustoti nerimauti ar džiaugtis. Suaugusiųjų pareiga pastebėti vaiko ar paauglio jausmus, suprasti juos ir paaiškinti pačiam vaikui, kas vyksta, kaip kyla tokie prieštaringi jausmai.
Nuolatinis buvimas visiems kartu tikrai gali išvarginti. Apgalvokite, kaip sudaryti sąlygas kiekvienam šeimos nariui kurį laiką pabūti atskirai nuo kitų privatesnėje erdvėje su savo mėgstama veikla. Kai vietos mažai, galima susitarti dėl laiko: kada kuris šeimos narys naudojasi privatesne erdve ir gali pabūti atokiau nuo kitų. Tiek suaugęs, tiek vaikas gali turėti poreikį privatumui.
Neignoruokite savo ir artimųjų slogių jausmų. Nenumokite ranka, jei stiprėja dirglumas, liūdesys, abejingumas viskam. Ieškokime būdų pasijusti geriau, pasitarkime su patikimais žmonėmis, specialistais. Saugokite savo ir šeimos narių emocinį stabilumą ir sveikatą. Pripažinkite savo emocijas ir kontroliuokite elgesį.
Sumažinti įtampą ir nerimą gali padėti kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai, muzika.
Kvėpavimo pratimas, padedantis nurimti, atsipalaiduoti: įkvėpti per 4 sekundes (ramiai skaičiuojant iki 4), trumpam sulaikyti kvėpavimą, iškvėpti per 8 sekundes (ramiai skaičiuojant iki 8). Kartoti kelis kartus, kol pajusite, jog savijauta keičiasi.
Atsipalaidavimo pratimas:
https://www.youtube.com/watch?v=r20GqfO8v2c
Grupės Marconi Union kūrinys „Weightless“ buvo sukurtas streso ir įtampos mažinimui. Tyrimo metu nustatyta, jog streso lygį šis kūrinys sumažina net 65 procentais.
