Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija

Jono Totoraičio progimnazijoje vyko projektas „Mūs duonelė kasdienė“

Kažkas gražiai yra pasakęs, kad teorija be praktikos – tuščia, o praktika be teorijos – akla. Todėl norėdamos suderinti šiuos du svarbius dalykus mokymo procesą organizuojame įvairiais metodais. Ieškodamos įdomesnių  ir įtaigesnių būdų, kaip mokinius supažindinti su lietuvių liaudies kultūra, nutarėme integruoti istorijos ir muzikos dalykus (istoriją perteikti muzikos kalba). Visus šiuos mokslo metus su 7c ir 8a klasių mokiniais vykdėme projektą „ Mūs duonelė kasdienė“. Mokiniai buvo susipažindinti  su duonos atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, praplėtė žinias apie duonos kelią nuo rugių sėjos iki mūsų stalo, giliau pažino gimtojo kaimo paveldą. Mokėsi liaudies dainų ir šokių. Tyrinėjo, kokią duonos rūšį labiausiai mėgsta mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai. Rudenį mokiniai dalyvavo teatralizuotoje mokomojoje programoje „Duonos kelias iki stalo“ edukacinės išvykos į Prienus metu. Projektą vainikavo balandžio 4 dieną įvykusi edukacinė vakaronė „Mūs duonelė kasdienė“, kurios metu mokiniai pademonstravo, kokias daineles, žaidimus išmoko, minė mįsles, iliustravo valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius. Patys linksminosi ir kitus linksmino. Su šių dienų duonos stebuklingu keliu iki stalo supažindino V.Giraičio kepyklos atstovas Vaidas Markevičius. Labai malonu, kad į šią veiklą įsitraukia ir mokinių tėvai. Mokinius pradžiugino tėčiai, kurie improvizuotai sekė pasaką „Kaip vilkas duoną kepė“. Šventėje aktyviai dalyvavo ir 2c klasės mokiniai: deklamavo eilėraščius apie duoną, dūdavo dūdelėmis, žaidė žaidimus.  Kuo anksčiau vaikai prisilies prie liaudies kūrybos, tuo labiau ją pamils, puoselės ir tęs gražias mūsų senolių tradicijas. Tėvų, vaikų, mokytojų bendravimas ne formalioje aplinkoje leidžia vieniems kitus geriau pažinti, formuoja šiltesnius tarpusavio santykius.
Tikimės, kad ateityje tai taps gražia tradicija.

 Istorijos mokytoja Aurelija Vinciūnienė ir muzikos mokytoja Audronė Pečkienė

Archyvai
Skip to content