„Dainuoju Lietuvai“

„O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno Dangus toks skaistus, švelnus, toks lietuviškas – žiūri, žiūri ir negali atsižiūrėti. Tuomet širdis smarkiau pradeda plakti, o Siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris Tėvynę tau davė Lietuvą.“ (M. K. Čiurlionis)

Kovo 10-osios popietę į progimnazijos aktų salę sugužėjo penktų ir šeštų klasių mokiniai, jų mokytojai ir tėveliai – visi pasiruošę leistis į dainuojančią kelionę po Lietuvą. Atvira, integruota muzikos ir etikos pamoka „Dainuoju Lietuvai“ tapo tikra švente – švente širdims, švente prisiminimams, švente dainai.
Salėje skambėjo ne tik dainos, bet ir tautos istorijos atgarsiai – apie laisvės troškimą, apie žaliuojančias pievas ir Nemuno vingius, kuriuose teka mūsų protėvių dvasia. Balsai kilo aukštyn, kaip paukščiai pavasario danguje, lydimi šypsenų ir džiugaus šurmulio.
Lietuva tą dieną buvo ne tik išdainuota, bet ir išjausta kiekviename posme, kiekviename žvilgsnyje, kiekviename širdies dūžyje. O juk kaip kitaip galima švęsti savo krašto nepriklausomybės 35-metį, jei ne skambia, vieninga, meile pripildyta daina.