„Europos solidarumo korpuso“ projekto tarptautinės savanorės Keto pirmieji įspūdžiai progimnazijoje

Dauguma skaitytojų tikriausiai pažįsta mane, bet tie, kurie dar nespėjo susipažinti, norėčiau prisistatyti. Aš esu jau Ketevani iš  Sakartvelo, arba tiesiog Keto. Esu baigusi universitetą, įgijau tarptautinių santykių bakalauro laipsnį. Po studijų baigimo, nusprendžiau dalyvauti mainų programoje. Atvykau į Lietuvą, į Jūsų mokyklą pagal Erasmus ir Europos solidarumo korpuso programas. Tokios patirties anksčiau nesu turėjusi. Dar niekada nebuvau taip ilgai išvykusi iš savo namų, toli nuo šeimos. Suprantama, tai man buvo sunku. Aš nerimavau ir jaudinausi, nes nežinojau, kas man gali nutikti nepažįstamame mieste, kaip nepažįstama bendruomenė priims mane ir kaip aš pati pritapsiu prie naujos aplinkos. Pati pirmoji diena buvo ypatingai nepaprasta. Susitikau su mokyklos direktore ir mokytojų kolektyvu ir visi jie sutiko mane su didele meile ir draugiškumu. Jie priėmė mane taip nuoširdžiai, kad pasijutau lyg būčiau namuose. Vėliau susitikau su nuostabiais vaikais anglų kalbos pamokose. Mano atvykimas sutapo su kalėdine savaite, todėl šis laikas mokykloje buvo dar įdomesnis. Kaip jau žinote, Kalėdų šventimo tradicijos mano šalyje yra skirtingos. Būtent todėl aš buvau labai laiminga, galėdama dalyvauti mokyklos koncertuose, stebėti šventiškai pasipuošusius moksleivius bėgiojančius koridoriuose, kartu dainuojant Kalėdines dainas – tai yra patys gražiausi mano prisiminimai. Dabar noriu papasakoti savo tiesioginius įspūdžius iš ugdymo proceso, kuris prasidėjo sausio mėnesį. Mano pagrindinis tikslas – pristatyti Sakartvelo tradicijas mokiniams. Aš labai stengiausi parengti įdomius pristatymus apie savo šalį. Ir kai pamačiau, kad mokiniams labai įdomu, jie uždavė daug įvairių klausimų. Būtent tuomet supratau, kad man pavyko juos sudominti savo šalimi ir tradicijomis. Mokytojos nuoširdžiai drąsino mane ir padėjo, kad šis procesas būtų dar įdomesnis, padėjo mokiniams užduoti klausimus anglų kalba ir pan. Pagrindinė mano veikla sausio mėnesį buvo anglų k pamokų lankymas ir šalies kultūros pažinimas. Kiti mėnesiai bus dar įdomesni, nes aš jau susipažinau su technologijų mokytoja ir su džiaugsmu lankiausi įdomiose pamokose. Mokyklos bendruomenė stengiasi sukurti malonią atmosferą, o aš stengsiuosi išnaudoti visas galimybes ir įdomiai prisiminti jūsų mokyklą.  Aš noriu iš jūsų išmokti daug dalykų ir pasidalinti savo žiniomis su jumis. Kai  atvykau į čia, dar neturėjau draugų, tačiau dabar atsakingai galiu pasakyti, kad jau susidraugavau su mokytojais ir mokiniais. Aš esu laiminga, ateidama kiekvieną dieną, nes kiekviena diena yra įdomesnė, negu praėjusi, todėl aš noriu padėkoti kiekvienam iš Jūsų, nes jūsų galimybės viršijo mano lūkesčius. Taip pat noriu paminėti, kad mokykla yra tokia vieta, kur kiekvieno mokytojo mokymas yra nukreiptas į mokinių ugdymą, kuo aš labai žaviuosi. Pabaigoje norėčiau paminėti kai kuriuos dalykus, kuriuos aš prisiminsiu visą gyvenimą. Vieną dieną aš negalėjau ateiti į mokyklą, nes susirgau. Negalėjau dalyvauti antros klasės mokinių pamokose. Kitą diena, kai atėjau į mokyklą, radau man skirtus laiškelius su mažais piešinėliais nuo mokinių. Tai labai mane pradžiugino ir motyvavo dar labiau stengtis. Nesavanaudiškas mažų vaikų nuoširdumas yra nuostabus dalykas man. Jie yra labai laimingi, matydami mane koridoriuje, pertraukų metu, jie pribėga su šypsena ir apkabina. Man smagu prisiminti, kai vaikai nupiešė piešinėlius arba parašė laiškelius, kuriuos aš saugosiu visada. Atvykimas į Lietuvą – geriausias mano sprendimas. Dėkoju mokyklos bendruomenei už pagalbą, kaupiant gražiausius prisiminimus ir patirtis. Mokytojų mintys apie patirtį su Keto Manome, kad savanorės Keto atvykimas į mūsų mokyklą atnešė daug teigiamų emocijų mokinimas ir visai mokyklos bendruomenei. Pirmą atvykimo mėnesį Keto daugiausiai lankėsi anglų k. pamokose, susipažino su mokiniais ir mokytojais. Ji parengė pristatymą apie savo šalį – Sakartvelą, pagrojo tradiciniu liaudies muzikos instrumentu – pandūri. Mokiniams labai patiko Keto pristatymas apie jos šalies kultūrą ir gamtą . Mokinių prašymu Keto užrašė keletą žodžių lentoje sakartvelų kalba. Mokiniai taip pat pradžiugino Keto – pirmieji pristatymą apie mūsų šalį Lietuvą parengė 6e kl moksleiviai. Mokiniams atsirado puiki galimybė panaudoti anglų kalbą realiose situacijose – paklausti, pasidomėti ar padėkoti ir gauti atsakymą anglų kalba . Per šį trumpą laikotarpį mokiniai jau spėjo susidraugauti su Keto, laukia jos pamokose. Jie bendrauja ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas bei pietų metu valgykloje. Neformaliojo ugdymo organizatorė Aistė Vingelienė, anglų kalbos mokytoja Snieguolė Vyšniauskienė International volunteer Keto’s first impressions Most of the readers probably already know me, but for those of you, who don’t know me yet, let me introduce myself. I am Ketevani from Georgia, just Keto for you. I graduated from the university with a degree in international relations. After that I decided to participate in the exchange program. I got to Lithuania and your school through the Erasmus and European Solidarity Corps program. I have not had such an experience yet. I have never left home and family for so long. Of course it was difficult for me. I was worried and nervous because I didn’t know what would happen to me in a foreign city, how an unknown community would accept me and how easily and quickly I would get used to the new environment or if I could get used to it at all. The first day was very exciting for me. I met the principal of the school and the teaching staff, who received me with great love. They welcomed me in an extraordinary way and made me feel at home. After that I got to meet some amazing kids in different English lessons. My arrival coincided with Christmas week and all this made my time at school more interesting. As you know, the tradition of celebrating Christmas in my country is different. That’s why I was so happy when I attended the school concerts, watching the students in their pajamas running down the school corridor, singing Christmas carols with them are the best memories for me. Now I want to talk directly about the learning process that I started in January. My mission was and is to introduce Georgian traditions to students. I try my best to prepare interesting presentations for them. And when I see their interest, various interesting questions arise, I realize that I succeeded in getting them interested in my country and traditions. Teachers encourage me in every possible way and help me to make this process more interesting. They make various quizzes for children, etc. The main activities in January were attending English classes and getting to know the culture of … Tęskite „Europos solidarumo korpuso“ projekto tarptautinės savanorės Keto pirmieji įspūdžiai progimnazijoje skaitymą