Projektai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti

Integruotas istorijos-technologijų projektas „ Šimtas  riešinių  – Lietuvos šimtmečiui“

Švenčiame  Šimto metų  istoriją, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės – mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes… Mūsų projektas skirtas įprasminti 100 metų jubiliejų. Riešinės visiems mūsų herojams – signataras, diplomatams, ūkininkams, partizanams, dvasininkams, sportininkams, mokytojams, Pasaulio teisuoliams, Sąjūdžio dalyviams, mokslininkams ar savanoriams. Minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį norime prisidėti prie visos Lietuvos – savo gerais darbais, asmenine istorija, savo emocija, tradicijų puoselėjimu ir išsaugojimu. Švęskime Vasario 16-ąją ir toliau kurkime mūsų Lietuvą. Projekte dalyvavo 5-8 klasių mokiniai.

7-ųjų klasių mokinių darbų paroda „Mūsų širdy – 100 gražiausių lietuviškų – istorinių žodžių. Lietuva 1918 -2018 m.“

Kalba – žmogaus turtas. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kiek daug gražių lietuviškų žodžių : myliu, aušra, šeima, ačiū, ugnis, himnas, meilė, Lietuva, Dievas, miškas, labas, tėvynė, mama, laisvė, vytis, vaikai, sūnus, jūra, mokykla, giesmė, kunigaikštis, skrydis, motina, gimtinė, partizanai, knyga, tėveliai…Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs ne tik su savo paties buvimu, bet ir su savąja tauta. Projekto tikslas parašyti gražų lietuvišką žodį ir jį susieti su Lietuvos istorija. Tokia simbolinė gimtadienio dovana mūsų šaliai – nepamirškime savo gimtosios kalbos, saugokime ją, vartokime taisyklingus, gražius žodžius.

Integruotas istorijos – geografijos projektas „Turistinis maršrutas per Signatarų Lietuvą. 1918 m. vasario 16-oji “

Projekte dalyvavo 8a,b,c klasių mokiniai.

Mokiniai domėjosi Vasario 16 – osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, jų gyvenimu pasiekimais. Mokiniai rinko informaciją apie signatarų gimimų vietas ir sudarė žemėlapį. Palygino Lietuvos administracinį suskirstymą XIX ir XXI amžiuose. Galime pasidžiaugti, kad 6 signatarai yra kilę iš Marijampolės apskrities ir mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Mokiniai padarė išvadą, kad Lietuvos Tarybos narių išsilavinimas turėjo įtakos siekiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir dokumento – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto, kuriuo deklaruotas valstybingumo atkūrimas, pasirašymui, nes net 7 teisininkai, du būsimi Lietuvos prezidentai  – A. Smetona ir A. Stulginskis. Lietuvos Tarybos narių vidutinis amžius – 42 metai. Ilgiausiai išgyveno Aleksandras Stulginskis ir Petras Klimas. Abu mirė 1969m.